Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nuo 18 iki 30 metų skundžiasi nugaros skausmais.
Prasidėjo vasaros sezonas – jis praleistas sodo lysvėse. Po darbo daugelis žmonių griebia apatinę nugaros dalį, jaučia diskomfortą visame kūne ir skundžiasi vieni kitiems: „Mane kankina chondrozė! Taigi, kas yra ši liga, kurios teisingas pavadinimas yra osteochondrozė?
Osteochondrozė yra sąnarių kremzlių liga. Jis gali išsivystyti bet kuriame sąnaryje, tačiau dažniausiai pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Osteochondrozė – natūralaus tarpslankstelinių kremzlių senėjimo procesas, kurio metu išsivysto distrofinių sutrikimų kompleksas. Kremzlė praranda elastingumą ir stiprumą, kai pradeda kaulėti.
Paprastai procesas vyksta tolygiai, kaulėjimas vyksta visose kremzlės dalyse, žmogus mažėja ūgio ir tampa ne toks lankstus, bet nejaučia skausmo.
Tačiau dažnai degeneraciniai procesai vyksta asimetriškai, tai yra, druskos nusėda vienoje kremzlės dalyje, ji tampa neelastinga, o kaimyninė dalis vis tiek išlieka elastinga. Tokioje situacijoje judėjimo metu atsiranda iškraipymų. Iš pradžių žmogus to nejaučia; tai kompensuoja stuburą juosiantis raumeninis ir raiščių „korsetas“. Tačiau jei viena kremzlės dalis yra minkštesnė, o kita kietesnė, tuomet kietoji dalis bus labiau spaudžiama, o laikui bėgant ši kieta dalis gali įtrūkti ir joje atsirasti mikroįtrūkimų. Ir tada prasideda osteochondrozės pasireiškimas. Kremzlėje yra daug nervinių galūnėlių, todėl net ir mikroįtrūkimai sukelia stiprų skausmą, kuris dažniau pasireiškia kokiu nors staigiu judesiu ar apkrova stuburą. Žmonės šį skausmą vadina „lumbago“. Dažniausiai tai yra aštrus skausmas apatinėje nugaros dalyje, nors jis gali atsirasti bet kurioje kitoje stuburo dalyje. Dažniau apatinėje nugaros dalyje, nes būtent apatinė nugaros dalis neša visą žmogaus kūno svorį. Nors įtrūkimai nedideli, skausmas atsiranda tik pažeisto disko srityje ir niekur nespinduliuoja.
Skaiduliniame audinyje, šiuose „metiniuose žieduose“, atsiranda įtrūkimų ir į juos pradeda išspausti elastingas audinys. Vienas žiedas praeina, kitas galiausiai pasiekia išorinį žiedą, kur pluoštinis audinys tankiausias. Dabar, jei šis išorinis žiedas pradeda įsitempti, žmogus pradeda jausti skausmą ir ne tik vienoje stuburo vietoje, bet ir tolimoje šoninėje dalyje. Kadangi išorinis žiedas išsipučia ir pradeda spausti nervą. Medicinoje šis išsikišimas vadinamas tarpslankstelinio disko išsikišimu. Kur skausmas skleis, priklauso nuo to, kuri nervinė šaknis suspausta ir kurioje stuburo dalyje. Kadangi iš stuburo iškyla nervai, valdantys visų vidaus organų veiklą, gali skaudėti bet kurį iš jų – skrandį, kepenis, širdį, galvą ir kt. Štai kodėl osteochondrozė vadinama „didžiuoju piktnaudžiavimu“.
Viskas, apie ką kalbėjome, liečia tik vieną kremzlę tarp dviejų slankstelių, tačiau kūnas yra vientisa sistema ir jei viena kremzlė nustoja veikti dėl ligos, jos funkciją perima gretimos kremzlės. Kadangi jie pradeda dirbti esant padidintai apkrovai, jie greičiau susidėvi ir jiems taikomi visi aukščiau aprašyti procesai. Be to, kartu su kremzliniais audiniais greitai pradeda senti ir stuburo raiščiai bei raumenys – jie sklerozuojasi ir nustoja pilnai atlikti savo funkcijas, o tai dar labiau apsunkina ligą ir ji pradeda sisteminti. Gydytojai tai vadina „įprasta osteochondroze“.
Jei liga toliau progresuoja – pluoštiniame išoriniame žiede daugėja įtrūkimų, jis plyšta ir elastingas pulpos branduolys išeina už savo ribų – išsivysto vadinamoji disko išvarža. Bet mes apie tai išsamiai pakalbėsime kitą kartą, o dabar grįžkime prie osteochondrozės.
Priežastys, sukeliančios tarpslankstelinių diskų pokyčius, nėra visiškai suprantamos. Osteochondrozės apraiškas žmonės pradeda jausti po 35 metų. Šios ligos vystymąsi ir paūmėjimą skatina įvairios nugaros traumos, statinės ir dinaminės perkrovos, vibracija. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau apraiškų jis turi. Tačiau pastaraisiais metais nugaros skausmais skundžiasi vis daugiau 18–30 metų amžiaus žmonių.
Klinikinį osteochondrozės pasireiškimą jauname amžiuje pirmiausia skatina paveldimas polinkis. Pavyzdžiui, tokia paveldima liga kaip ankilozuojantis spondilitas yra lėtinis tarpslankstelinių diskų uždegimas. Arba žmogus gimsta su kokia nors slankstelių kaulų patologija, pavyzdžiui, slanksteliai be slankstelių. Arba nuo vaikystės stebima bloga laikysena ir stuburo išlinkimas, plokščiapėdystė, nutukimas. Ankstyvą osteochondrozės vystymąsi taip pat gali išprovokuoti:
- blogas fizinis pasirengimas, sėdimas gyvenimo būdas;
- ilgalaikis nepatogių padėčių buvimas: stovint, sėdint, gulint; keliant ir nešant sunkius daiktus, atliekant darbus, kai dažnai keičiasi kūno padėtis – posūkiai, lenkimai ir tiesimai, trūkčiojantys judesiai, visa tai smarkiai padidina spaudimą diskuose ir viso stuburo apkrovą;
- per didelis fizinis aktyvumas, netolygiai išvystyta raumenų ir kaulų sistema;
- stuburo perkrova, susijusi su pėdų ligomis, taip pat dėl nepatogių batų dėvėjimo, aukštakulnių ir nėštumo moterims;
- nervinė įtampa, stresinės situacijos;
- rūkymas;
- mikrotraumos – įvairūs smūgiai į stuburą griuvimo metu; ypač krintant iš aukščio ant kojų; mušant galvą į vandenį; greiti, staigūs kūno posūkiai. Paprastai šių mikrotraumų žmogus gali neprisiminti, bet stuburas atsimena, nes jame atsiranda mikroįtrūkimų.
Atskirai reikia paminėti profesionalų sportą su dideliu fiziniu aktyvumu. Bandydami pasiekti rimtų laimėjimų, sportininkai ištveria stuburo hiperstresą, o kadangi tai yra labai stiprios valios žmonės, jie stengiasi nekreipti dėmesio į nugaros skausmus, patiria stresą per skausmą - ir stuburas „suyra“. Staigus profesinio mokymo nutraukimas taip pat gali pridaryti daug bėdų stuburui. Švelniai tariant, rimtas profesionalus sportas nėra sveikas. Kūno kultūra yra būtina sveikatai.
Pacientai, sergantys osteochondroze, skundžiasi:
- nuolatinis nugaros skausmas, tirpimo jausmas ir galūnių skausmai
- padidėjęs skausmas dėl staigių judesių, fizinio aktyvumo, sunkių svorių kėlimo, kosulio ir čiaudėjimo
- sumažėjęs judesių diapazonas, raumenų spazmai
- su kaklo stuburo osteochondroze: rankų, pečių, galvos skausmai; gali išsivystyti vadinamasis slankstelinės arterijos sindromas, kuris susideda iš šių nusiskundimų: triukšmas galvoje, galvos svaigimas, mirksinčios dėmės, spalvotos dėmės prieš akis kartu su deginančiu, pulsuojančiu galvos skausmu;
- sergant stuburo krūtinės ląstos osteochondroze: skausmas krūtinėje (kaip kuolas krūtinėje), širdies srityje ir kituose vidaus organuose;
- sergant juosmens-kryžmens stuburo osteochondroze: skausmas apatinėje nugaros dalyje, spinduliuojantis į kryžkaulį, apatines galūnes, kartais ir į dubens organus.
Negydant atsiranda svorio mažėjimas ir galūnių atrofija.
Nuoroda
Žmogaus stuburas susideda iš slankstelių, tarp jų yra kremzlės, kurios veikia kaip amortizatoriai bet kokio stuburo judesio metu, kaip tarpinės ant automobilių dalių. Jei jų nebūtų, slanksteliai trintųsi vienas į kitą. Be to, kremzlės stiprina stuburą, tarsi suklijuoja slankstelius. Kremzlė susideda iš dviejų tipų audinių: elastinio audinio, susipynusio su pluoštiniu audiniu. Taip ją sukūrė gamta: kad elastingas audinys, arba nucleus pulposus, neišplistų, aplink jį yra pluoštinis audinys, tarsi metiniai žiedai. Kremzlių mityba vyksta difuziškai ir lėtai, o tai apsunkina tarpslankstelinių diskų atkūrimą po nedidelių traumų ir streso.
Diagnostika
Preliminari diagnozė nustatoma pirminės paciento apžiūros metu. Tyrimą dažniausiai atlieka neurologas, atsižvelgdamas į paciento skundus. Stuburas tiriamas pacientui stovint, sėdint ir gulint – tiek ramybėje, tiek judesyje. Stuburo palpacija leidžia papildyti tyrimo duomenis: nustatyti deformacijos buvimą ar nebuvimą, išsiaiškinti skausmo vietą, laipsnį ir pobūdį. Palpacijos metu taip pat pastebima raumenų, esančių šalia stuburo, įtampa, nes daugumą stuburo traumų ir ligų lydi raumenų tonuso padidėjimas. Stuburo lenkimas naudojamas norint nustatyti judesių diapazoną įvairiose stuburo dalyse.
Pagrindinis vaidmuo stuburo tyrime tenka rentgenografijai, kompiuterinei tomografijai ir magnetinio rezonanso tomografijai, kurių pagalba nustatomas pažeidimo lygis, patikslinama ir patikslinama diagnozė, atskleidžiamos užslėptos patologijos. Diagnostiniai duomenys leidžia gydančiam gydytojui nustatyti gydymo taktiką ir parinkti efektyviausius gydymo metodus.
Gydymas
Kas negydo osteochondrozės Blogiausia, kad daugeliu atvejų tai daro ne gydytojai. Nors su ligoniu turi dirbti neurologas. Būtent jis nustato, kaip gydyti konkretų pacientą. Osteochondrozės ir jos komplikacijų gydymas atliekamas naudojant konservatyvius metodus, kuriais siekiama pašalinti skausmą, stuburo šaknų disfunkciją ir užkirsti kelią distrofiniams stuburo pakitimams.
Osteochondrozės ir jos komplikacijų gydymo trukmė daugiausia priklauso nuo ligos sunkumo, su amžiumi susijusių pokyčių ir taikomų gydymo metodų. Kaip rodo praktika, aktyvioji gydymo fazė daugeliu atvejų trunka nuo vieno iki trijų mėnesių. Gydymo pradžioje kai kuriems pacientams gali padidėti skausmas, susijęs su raumenų sistemos reakcija į neįprastus organizmui poveikius. Skausmingi pojūčiai palengvėja per trumpą laiką. Gydymo rezultatas labai priklauso nuo pačių pacientų elgesio, iš kurių reikia kantrybės, užsispyrimo, užsispyrimo, tam tikros valios, griežto visų rekomendacijų įgyvendinimo, taip pat noro pasveikti.
Kompleksinis konservatyvus gydymas apima kineziterapiją, fizioterapiją, masažą, manualinę terapiją, stuburo traukimą, refleksologiją, kineziologinį teipavimą ir vaistų terapiją.
Keletas paprastų pratimų darbo vietoje padės išvengti stuburo osteochondrozės atsiradimo ir vystymosi.
Gydomoji mankšta (fizinė terapija) - pagrindinis konservatyvaus gydymo metodas yra dozuotų apkrovų kūrimas. Tai pasiekiama reguliariai mankštinantis naudojant reabilitacijos įrangą ir atliekant sąnarių mankštą. Dėl pratimų pagerėja kraujotaka, normalizuojasi tarpslankstelinių diskų medžiagų apykaita ir mityba, padidėja tarpslankstelinis tarpas, formuojasi raumenų korsetas, sumažėja stuburo apkrova. Pratimų kompleksą skiria kineziterapijos gydytojas.
Fizioterapija - gydymo metodas, kuriame naudojami fizikiniai veiksniai: žemo dažnio srovės, magnetiniai laukai, ultragarsas, lazeris ir kt. Naudojamas skausmui malšinti, uždegiminiams procesams malšinti, reabilitacijai. Taikant kineziterapijos metodus, sutrumpėja ligos gydymo laikas, padidėja vaistų vartojimo efektyvumas ir sumažėja jų dozės, neatsiranda medikamentiniam gydymui būdingų šalutinių poveikių. Procedūras skiria kineziterapeutas.
Masažas - veiksmingas būdas sumažinti raumenų įtampą, raumenų skausmą, gerinti kraujotaką. Kokio tipo masažas, jo trukmė ir apimtis reikalingas konkrečiam pacientui, sprendžia neurologas.
Manualinė terapija - individualiai parinktas rankinio poveikio raumenų ir kaulų sistemai rinkinys, skirtas ūminiam ir lėtiniam stuburo ir sąnarių skausmui malšinti, taip pat judesių diapazonui ir taisyklingai laikysenai didinti. Pacientą gydys chiropraktikas.
Stuburo išplėtimas (trauka) - gydymo metodas, naudojant individualiai parinktą krūvį. Yra povandeninė trauka ir trauka naudojant specialią įrangą. Procedūra skirta padidinti tarpslankstelinį tarpą, malšinti skausmą ir atkurti anatomiškai taisyklingą stuburo formą.
Akupunktūra (refleksoterapija) — įvairios terapinės technikos ir poveikio refleksogeninėms žmogaus kūno zonoms bei akupunktūros taškams metodikos. Refleksologijos naudojimas kartu su kitais gydymo metodais žymiai padidina jų efektyvumą. Dažniausiai refleksologija taikoma sergant osteochondroze, kurią lydi skausmas, atpalaiduoti įsitempusiems raumenims ir nuimti įtampą iš kremzlės.
Kineziologinis teipavimas – gydymo metodas, kai ant pažeistų kūno vietų klijuojamas specialus elastinis pleistras – kinezioteipė.
Kinezio juosta užtepama ant sužeistos ar ligotos kūno vietos ir paliekama tam tikrą laiką. Paprastai tai trunka nuo trijų iki penkių dienų; kai kuriais atvejais naudojamas pleistras su sustiprintais klijais, kuris gali trukti visą savaitę. Tepiant kinezioteipą pažeistam raumeniui ar sąnariui, naudojami skirtingi juostos įtempimai, dėl kurių ji prisiima dalį apkrovos, tenkančios pažeistam raumeniui ar sąnariui. Todėl kineziologinis teipavimas, didindamas tarpaudinį, gerina raumenų funkcines savybes, pagreitina metabolitų pasišalinimą iš audinių, mažina skausmą; skatina uždegiminio proceso lokalizaciją, o vėliau ir visišką jo pašalinimą. Be to, dėl pagerėjusios kraujotakos paravertebraliniuose raumenyse taip pat padidėja difuzinė kremzlės mityba, kuri prisideda prie greito jų atsigavimo. Teisingai uždėtas pleistras terapinį poveikį pacientui turi per 20 minučių po užklijavimo. Be to, tai neatmeta galimybės derinti su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, mankšta ar fizioterapija.
Ligos paūmėjimo laikotarpiu skiriama vaistų terapija, skirta skausmui malšinti, uždegiminiam procesui malšinti ir medžiagų apykaitos procesams sustiprinti, vartojant ar skiriant vaistus į raumenis ar į veną.
Ištikus ūminiam skausmo priepuoliui, pirmiausia reikia apriboti judesius, perkelti žmogų į ramią gulimo padėtį, išgerti nuskausminamųjų. Tik reikia atsiminti, kad sergantieji skrandžio ligomis vaistą turi vartoti labai atsargiai, skrandį saugodami dengimo priemonėmis. Taip pat atminkite, kad kremzlės įtrūkimas užgyja per tris savaites, o skausmas praeina per savaitę, tačiau dvi savaites režimas yra švelnus stuburui – jokių staigių posūkių ir sunkių kėlimų. Geriausia korsetą uždėti ant tos stuburo dalies, kuri turėtų likti ramybėje; dabar jie parduodami nemokamai.
Nors kiekvienas iš aukščiau paminėtų metodų yra labai efektyvus, ilgalaikį gydomąjį poveikį galima pasiekti tik derinant juos su pratimais naudojant reabilitacijos įrangą, tai yra sukuriant visavertį raumenų korsetą.
Į temą
Stuburo osteochondrozė neatsiranda atsitiktinai ir neatsiranda iš karto; jis vystosi palaipsniui per ilgą laiką. Kiekvienas žmogus gali apsisaugoti nuo šios ligos naudodamasis prevencinėmis priemonėmis – jos neužima daug laiko, tačiau poveikis ir nauda yra ilgalaikiai.
Mūsų laikų rykštė – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Jokio poilsio stuburui. Būtų gerai laikytis šių paprastų rekomendacijų:
- Sėdėti vienoje vietoje vienoje pozicijoje draudžiama! Kas pusvalandį atsikelkite, pasivaikščiokite, sušilkite ir pasitempkite.
- Sėdėdami darbe biuro kėdėje ar kėdėje rinkitės tokią padėtį, kad nugara kuo labiau remtųsi į baldo atlošą. Sėdėdami stenkitės stebėti savo laikyseną ir laikyti nugarą tiesiai. Taisyklingai sėdint pėdos turi remtis į grindis, tai sumažina apkrovą stuburui.
- Sėdimui darbui geriausias baldas ligų profilaktikai – modernios biuro kėdės ir foteliai su reguliuojamais atlošo kampais ir aukščiais. Tokie baldai fiksuoja stuburą teisingoje padėtyje, kartodami jo linkius, taip prisiimdami dalį krūvio sau, dėl to susilpnėja nugaros raumenų įtampa. Jūsų pėdos turi būti ant grindų arba ant specialaus stovo; patartina, kad sėdint keliai būtų šiek tiek aukščiau nei klubų sąnariai.
Pratimai darbo vietoje osteochondrozės profilaktikai
Keletas paprastų pratimų darbo vietoje padės išvengti stuburo osteochondrozės atsiradimo ir vystymosi.
Gimdos kaklelio osteochondrozės pratimai:
Sulenkite rankas per alkūnes, padėkite pirštus ant pečių. Lėtu tempu atlikite sukamuosius judesius pirmyn ir atgal.
Pradinė padėtis – rankos už galvos, pirštai suglausti. Traukdami alkūnes atgal, įkvėpkite, stumdami alkūnes į priekį – iškvėpkite.
Giliai, laisvai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną. Pakartokite kelis kartus.
Pratimai krūtinės ląstos osteochondrozei:
Kiek įmanoma atsiloškite biuro kėdėje ir tiesiog stipriai ištieskite, o rankas kuo toliau dėkite už nugaros.
Pakelkite rankas aukštyn ir ištieskite, lėtai giliai įkvėpdami, nuleiskite rankas – iškvėpkite.
Kelis kartus pakelkite ir nuleiskite pečius.
Tvirtai suspauskite pečių ašmenis, palaikykite porą sekundžių ir visiškai atsipalaiduokite.
Pratimai nesudėtingi, juos galite atlikti bet kuriuo laisvu momentu.
Pratimai juosmens osteochondrozei gydyti:
Juosmens osteochondrozės profilaktikos pratimai atliekami kasdien, užtenka tik 10-15 minučių. Teigiamas poveikis, su sąlyga, kad kiekvienas pratimas bus atliekamas reguliariai, netruks – apie ligą galite pamiršti ilgam.
- Atsistokite nugara į darbalaukį, rankas ant stalo, pasukite kūną į kairę, tada į dešinę.
- Padėtis – stovint, pasilenkti į skirtingas puses. Lenkimo pratimas atliekamas kelis kartus.
- Pakelkite rankas aukštyn ir papurtykite, nuleiskite rankas ir keletą sekundžių sėdėkite surištais delnais.
- Sėdėdami biuro kėdėje ar kėdėje kiek įmanoma atpalaiduokite nugarą ir giliai kvėpuokite.
Gydymo pradžioje kai kuriems pacientams gali padidėti skausmas, susijęs su raumenų sistemos reakcija į neįprastus organizmui poveikius. Skausmingi pojūčiai palengvėja per trumpą laiką.
Atlikdamas fizinius pratimus žmogus turi jaustis patogiai. Svarbiausia, kad tiek pamokos metu, tiek po jos jaustum komforto būseną, bet jokiu būdu ne skausmą.
O dabar keletas kasdienių patarimų:
Venkite sunkių daiktų. Jei tikrai negalite be jo, tai keldami nelenkite stuburo; geriau pritūpti ir pakelti. Paskirstykite svorius tolygiai; geriau paimti du tris kilogramus į abi rankas nei keturis šešis į vieną.
Visada raskite patogią padėtį, nesvarbu, ar siurbiate butą, ar kalbate telefonu, ar skaitote knygą. Skausmas yra jūsų sveikatos sargas.
Daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus ilsisi ar miega. Jei po miego atsiranda skausmas ar diskomfortas, pakeiskite lovos padėtį, padarykite ją minkštesnę ar kietesnę, pakelkite arba nuleiskite lovos galvūgalį. Įsitikinkite, kad po pabudimo nėra nemalonių pojūčių. Kenksminga miegoti ant plunksnų ir per kietos lovos. Geriau naudoti pusiau kietą: ant faneros uždėkite porą medvilninių čiužinių. Jūsų galva turi remtis ant nedidelės pagalvės, o pečiai – ant sofos.
Akcentas
Kinezio juostą beveik prieš pusę amžiaus sukūrė japonų gydytojas Kenzo Kase. Metodas suteikia nuolatinę atramą raumenims ir raiščiams, pagreitina jų savarankišką gijimą nenaudojant vaistų – tablečių, tepalų. Iš pradžių kineziologinio teipavimo metodą profesionalūs sportininkai naudojo kaip alternatyvą įvairiems vaistams nuo skausmo esant raumenų, sąnarių ir raiščių traumoms. Šiandien kineziologinį teipavimą naudoja neurologai, ortopedai, traumatologai, gydydami įvairias ligas, tarp jų ir osteochondrozę. Pagrindinis šio metodo privalumas yra tas, kad kinezioteipų klijavimo procedūra yra gana paprasta, o pati juosta neriboja paciento judėjimo.